- panaktė
- panãktė sf. (2) Vrb, Lš, Gs, panaktė̃ (3b) sargyba naktį, budėjimas per naktį: Prie vokiečių žmonės panãktę ėjo Dkš. Tarsimės dėl panãktės PnmA. Aš vis tiek neisiu panãktės – jau senas PnmA. Tau eilė panãktę eiti Alk. Tėvas išėjo į pãnaktę Gs. Po panãktės reikia gerai išsimiegoti Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.
